vakarai

vakaraĩ sm. pl. (3^b) KGr357, J, Š, Rtr, BŽ193, DŽ, FrnW, KŽ, vãkarai (1) Jn, Sr, NdŽ; SD¹152, R, MŽ, Sut, M, LL302, L, GTŽ 1. Lb, Sdb, Pg, Bgs, Vv, PnmŽ viena iš keturių pasaulio šalių, esanti priešais rytus, šalis, kur leidžiasi saulė; pršn. rytai: Vãkarų žaros Slnt. Vakarų̃ vėjas K; R399, MŽ538, N. Kažin koks vė[ja]s yr, a vãkarų? Ms. Vakarų žemė, į vakarus gulinti žemė R4, MŽ5. Užjuodavę (patamsėję) visi vakaraĩ, jau must šią naktį žibins (žaibuos) End. Jeigu pirmą kartą griaustinis griaudžia pietų ir vakarų kertėj, tai bus lietinga vasara LTR(Nj). Vėjas pareita iš vakarų̃ KII350. Vakarų dangaus kraštelis viršum elgetyno dantų paraudo ir netrukus pradėjo niauktis M.Katil. Pirmgalis laivo buvo atkreiptas į vakarus A1886,51. Vei kaip iš vakarų̃ tamsių rūstaudami vėjai vėl jau į žiemius bei rytus pradeda trauktis K.Donel. Ledai vėl ta pačia krypčia iš vakarų̃ atėjo Šr. Kap vėjas iš čia, iš vakarų̃, tai greitai lietūs bus Nmč. Vis iš tos pusės pradeda lyt, – nuo vakarų̃ Grnk. Šluota nusitraukė nuo pat vakarų̃, in rytus nuejo (kometa danguje, pranašaujanti karą) Srj. Saulė tekės [prieš pasaulio pabaigą] ne rytūs, bet vakarū̃s Plt. Pasku [žiūri] – kad ateina nuog vakarų̃ [kariuomenė] LKT230(Jz). Te, kur an vakarus, gerai nulijo KlbIV82(Mlk). Varnas jei leka į vãkarus, ta jau lytų [atneša] Pln. Maž vakaraĩs (vakarų puse) i nuejo lietus Rš. Prieš lietų tai tankiausia vakaruõs saulė brenda debesin Ant. Saulutė leidžias vakaruos Mair. Saulė, kuryji mus čia šildžia, … yra … ir vãkaruose, ir rytuose, ir po visas šalis to pasaulio DP133. Nesa … žaibas išeit nuog užtekėjimo saulės ir parodosi net vãkaruose DP375. Saulytė motinytė vakarúosna, piemeniukai varguoliukai namuliuosna (d.) Slk. Leidžiasi saulutė į vakarus, dūkrelę išleidau į ašaras LTR(Nm). [Upė] bėga iž rytų vakarúosna Vdn. Vienas brolelis augo rytuose, antrasis vakaruose JD239. Statyk dureles į vakarėlius, stiklo langelį į pusrytėlius LTR(VšR). Jei nuog rytelių [parjosi], tai anksti kelsiu, nuog vakarėlių, tai vėlai gulsiu LLDIII447(Mrc). Tūli nuog saulėtekių ir vãkarų ateis ir sėsis su Abromu DP73. Visiems karaliams vakarumpi, kurie pūsčioje gyvena BBJer25,24. Kam pastatei tamsią klėtį vakaruos langeliais VoL444(Bd). | Šiaurės (vasaros) vakaraĩ NdŽ. Pietų (žiemos) vakaraĩ NdŽ. Pietų vakarai, žiemos vakarai, priešvakariai J.Jabl. ^ Man jau iš vakarų̃ saulelė teka, ne iš rytų (jau nedaug teliko gyventi) Pv. Kumet saulė vakarūsè tekės? – Tumet, kumet rytų nebìbūs Yl. 2. NdŽ priešingoje rytams pusėje esantis kraštas, žemė: Vakarų aukštaičių tarmė išlaikė senoviškiausią, skambiausią ir paprasčiausią vokalizmą rš. Aiškiai pastebėti, kad Lietuvos vakaruose, kur slaviškoji įtaka tebuvo silpnesnė, kur žmonės gudiškai nemokėjo, ir pavardėse daug daugiau lietuviškų priesagų negu krašto rytuose ir pietuose A.Sal. Esu pagairėj aš šiaurinio šalto vėjo, esu aš kryžkelėj rytų ir vakarų B.Braz. Pirmas brolelis rytų šalelėj, o antras vakaruose, o antras vėlyvuose LTR(Nmn). ║ Vakarų Europos šalys: Žemaičiai leido gintarus į vakarus S.Dauk. Vakarų̃ kultūra NdŽ. Vakaruose radau seną didelę kultūrą, neregėtą prabangą ir pilką žiaurų skurdą A.Vencl.